Dyzelinas ir benzinas gaminami iš naftos, tačiau skiriasi jų savybės ir tam pritaikytų variklių darbas. Benzininiame variklyje suspaustą oro bei degalų mišinį paprastai uždega žvakės kibirkštis, o dyzeliniame degalai įpurškiami į stipriai suspaustą ir įkaitusį orą, todėl užsidega nuo temperatūros. Dėl to skiriasi suspaudimo laipsnis, degalų sistema, važiavimo pojūtis ir priežiūra.
Dyzelinis automobilis dažniausiai naudingesnis ilgoms ir reguliarioms kelionėms, o benzininis – trumpesniems maršrutams bei miesto režimui. Tačiau vien degalų rūšis neatsako, kuris automobilis geresnis: reikia lyginti konkrečių modelių sąnaudas, kainą, patikimumą, emisijos standartą, techninę būklę ir planuojamą metinę ridą.

Kuo skiriasi dyzelino ir benzino veikimo principas?
Keturtakčiai benzininiai ir dyzeliniai varikliai įsiurbia orą, jį suspaudžia, atlieka darbo taktą ir pašalina išmetamąsias dujas. Esminis skirtumas – degimo pradžia. Benzininiame variklyje degalų bei oro mišinys uždegamas uždegimo žvake. Dyzeliniame pirmiausia smarkiai suspaudžiamas oras, jis įkaista, o tiksliai įpurkštas dyzelinas savaime užsiliepsnoja.
Dyzelinis variklis dėl didesnio suspaudimo turi tvirtesnes konstrukcijos dalis ir aukšto slėgio įpurškimo sistemą. Dauguma šiuolaikinių dyzelinių automobilių turi turbokompresorių. Turbininiai benzininiai varikliai taip pat labai paplitę, todėl senas teiginys, kad visi benzininiai varikliai yra paprasti ir be turbinos, nebėra teisingas.
- Benzino atsparumą savaiminiam užsidegimui apibūdina oktaninis skaičius.
- Dyzelino užsiliepsnojimo savybes apibūdina cetaninis skaičius.
- Benzininiam varikliui reikalingos uždegimo žvakės, o dyzeliniame kaitinimo žvakės daugiausia padeda šaltai užvesti.
- Degalų sistemos ir valdymas suprojektuoti konkrečiai kuro rūšiai, todėl jų sukeisti negalima.
Dyzelinas yra tankesnis ir viename tūrio vienete paprastai turi daugiau energijos. JAV Energetikos informacijos administracijos perskaičiavimo duomenyse galonas mažai sieringo dyzelino turi apie 137 tūkst. BTU, o galonas galutinio variklių benzino – apie 120 tūkst. BTU. Tikslūs skaičiai priklauso nuo kuro sudėties, todėl tai orientacinis, o ne kiekvienos degalinės pažadas.
Įpylus netinkamų degalų, variklio neužveskite ir neįjunkite degimo be reikalo. Ypač benzinas dyzelinėje sistemoje gali sumažinti tepimą ir pažeisti aukšto slėgio siurblį bei purkštukus. Saugiausia kreiptis į techninės pagalbos tarnybą, kad bakas ir sistema būtų ištuštinti pagal automobilio gamintojo nurodymus.

Kuris variklis taupesnis ir kaip skiriasi važiavimas?
Dyzelinis variklis dažnai sunaudoja mažiau litrų šimtui kilometrų, nes jo šiluminis efektyvumas aukštesnis, o pačiame kure tūrio vienetui sukaupta daugiau energijos. Pranašumas geriausiai atsiskleidžia važiuojant pastoviu greičiu užmiestyje ir sukant didelę metinę ridą. Mieste, dažnai užvedant šaltą variklį ir nuvažiuojant kelis kilometrus, realus skirtumas gali sumažėti.
Dyzeliniai varikliai dažnai pasiekia didelį sukimo momentą esant mažesnėms apsukoms. Tai patogu lenkiant, tempiant priekabą ar važiuojant pakrautu automobiliu. Benzininis variklis paprastai noriau sukasi aukštesnėmis apsukomis, tyliau dirba šaltas ir gali veikti tolygiau. Vis dėlto šiuolaikinės turbinos, hibridinės sistemos, pavarų dėžės bei garso izoliacija smarkiai sumažino tradicinius skirtumus.
| Savybė | Dyzelinis automobilis | Benzininis automobilis |
|---|---|---|
| Degimo pradžia | Suspausto oro karštis | Uždegimo žvakės kibirkštis |
| Tipinės stiprybės | Ilgi maršrutai, mažesnės litrų sąnaudos, sukimo momentas | Trumpi maršrutai, sklandus darbas, paprastesnė emisijų sistema |
| Dažnos silpnybės | Sudėtinga išmetimo sistema, nepalankios trumpos kelionės | Didesnės sąnaudos panašaus dydžio automobilyje |
| Geriausias palyginimas | Konkrečių versijų oficialios ir realios sąnaudos, kaina bei būklė | |
Skaičiuojant ekonomiją neužtenka degalų kainą padauginti iš sąnaudų. Įvertinkite pradinės kainos skirtumą, draudimą, numatomą nuvertėjimą ir techninę priežiūrą. Jei dyzelinė versija kainuoja daugiau, jos mažesnės sąnaudos turi kompensuoti skirtumą per laiką, kurį automobilį iš tikrųjų laikysite.

Kaip skiriasi tarša ir išmetamųjų dujų sistemos?
Abu degalai yra iškastiniai, todėl juos deginant išsiskiria anglies dioksidas ir oro teršalai. Negalima paprastai sakyti, kad vienas kuras visais atvejais yra „švarus“. Dyzelinis automobilis dėl mažesnių sąnaudų gali išmesti mažiau CO₂ vienam kilometrui nei panašus benzininis, tačiau dyzelino degimas istoriškai kėlė didesnį azoto oksidų ir kietųjų dalelių valdymo iššūkį.
Šiuolaikiniame dyzeliniame automobilyje teršalus mažina oksidacinis katalizatorius, kietųjų dalelių filtras (DPF), o daugelyje modelių – selektyviosios katalizinės redukcijos sistema (SCR) su „AdBlue“. DPF periodiškai regeneruojamas, pakeliant išmetimo temperatūrą ir sudeginant sukauptas daleles. Dažnos labai trumpos kelionės gali neleisti procesui užsibaigti.
Benzininiame automobilyje įprastas trijų komponentų katalizatorius, deguonies jutikliai ir garų surinkimo sistema. Kai kurie tiesioginio įpurškimo modeliai turi benzininį kietųjų dalelių filtrą (GPF). Emisijų rezultatą lemia ne tik kuro pavadinimas, bet ir automobilio amžius, technologija, techninė būklė bei kelionės režimas.
- Nepašalinkite DPF, katalizatoriaus ar SCR sistemos – tai didina taršą ir gali būti neteisėta.
- Naudokite tik gamintojo nurodytą alyvą, nes netinkama gali greičiau užteršti filtrus.
- Neignoruokite įspėjamųjų lempučių ir nepilkite priedų be aiškaus gamintojo leidimo.
- Rinkdamiesi naudotą automobilį patikrinkite emisijos sistemą diagnostikos įranga.
JAV aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad degalus deginantys lengvieji automobiliai gali išmesti azoto oksidus, anglies monoksidą, organinius junginius ir daleles. Naujesni standartai bei mažesnis sieros kiekis degaluose leidžia efektyviau veikti taršos kontrolės įrangai, tačiau ši įranga turi būti tvarkinga.

Kuo skiriasi priežiūra, gedimai ir eksploatacijos kaina?
Abiejų tipų automobiliams reikia laiku keisti alyvą, filtrus, aušinimo ir stabdžių skysčius bei vadovautis konkretaus modelio aptarnavimo planu. Dyzelinio variklio brangūs mazgai gali būti aukšto slėgio siurblys, purkštukai, turbina, EGR vožtuvas, DPF ir SCR elementai. Benzininiame gali sugesti uždegimo ritės, žvakės, tiesioginio įpurškimo sistema, turbina ar katalizatorius.
Taigi teiginys, kad benzininis automobilis visada pigus remontuoti, taip pat nėra absoliutus. Mažo darbinio tūrio turbininis, tiesioginio įpurškimo benzininis variklis gali būti sudėtingas. Svarbiausi veiksniai yra konkretaus variklio reputacija, aptarnavimo istorija, rida ir ankstesnio savininko elgesys. Tvarkingas benzininis ar dyzelinis automobilis paprastai yra geresnis pirkinys už apleistą „tinkamos“ kuro rūšies modelį.
- Patikrinkite šalto variklio užvedimą, garsą ir dūmingumą.
- Peržiūrėkite sąskaitas, serviso istoriją ir gamintojo numatytus keitimus.
- Atlikite kompiuterinę diagnostiką bei bandomąjį važiavimą.
- Įvertinkite DPF suodžių ar pelenų apkrovą, jei perkate dyzelį.
- Prieš pirkdami užsakykite nepriklausomą patikrą servise.
Žiemą abu modernūs ir prižiūrėti varikliai turi užsivesti patikimai, bet dyzelinui svarbios geros kaitinimo žvakės, akumuliatorius ir sezonui tinkami degalai. Dyzelinis variklis dažnai šyla lėčiau, todėl trumpame maršrute salonas gali vėliau pasiekti norimą temperatūrą. Benzininis dažniausiai greičiau įšyla, nors tai priklauso ir nuo modelio šilumos valdymo.

Kada rinktis dyzelinį, o kada benzininį automobilį?
Dyzelį verta svarstyti, jei kasdien važiuojate ilgesnį atstumą užmiestyje ar magistralėje, per metus įveikiate daug kilometrų, dažnai vežate krovinį arba tempiate priekabą. Ilgesnė kelionė leidžia varikliui ir išmetimo sistemai pasiekti darbinę temperatūrą, o mažesnės sąnaudos turi daugiau galimybių atsipirkti.
Benzininis automobilis dažnai praktiškesnis, kai kelionės trumpos, rida nedidelė, daug važinėjama mieste arba automobilis dažnai stovi. Jis gali greičiau įšilti ir neturi dyzeliniam automobiliui būdingos DPF bei „AdBlue“ sistemos, nors naujesnis benzininis modelis taip pat gali turėti dalelių filtrą ir sudėtingą įpurškimą.
- Suskaičiuokite realią, o ne planuojamą metinę ridą.
- Užrašykite, kokią dalį kelionių sudaro trumpi miesto maršrutai.
- Palyginkite vienodos galios ir komplektacijos modelių kainas bei sąnaudas.
- Patikrinkite konkretaus variklio aptarnavimo intervalus ir tipines problemas.
- Apsvarstykite benzininius hibridus ar elektrinį automobilį, jei daugiausia važiuojate mieste.
Universalaus metinės ridos skaičiaus, nuo kurio dyzelis automatiškai tampa geresnis, nėra. Atsipirkimo riba kinta kartu su degalų kainomis, dviejų versijų pirkimo kainos skirtumu, sąnaudomis ir remonto rizika. Galima apskaičiuoti abiejų variantų penkerių metų kuro išlaidas ir prie jų pridėti pirkimo bei numatomos priežiūros skirtumą.
Galiausiai dyzelinas nuo benzino skiriasi ne vien degalinės pistoletu. Tai skirtingas uždegimo principas, energijos kiekis, sukimo momento pobūdis ir taršos kontrolės įranga. Geriausias pasirinkimas yra tas, kuris atitinka jūsų tikrą važiavimo režimą ir kurio techninė būklė patikrinta. Prieš pirkdami perskaitykite konkretaus automobilio vadovą ir niekada nesivadovaukite vien bendru užrašu ant bagažinės.

