Ryški raudona dėmė akies baltyme dažniausiai atsiranda plyšus smulkiai junginės kraujagyslei. Tai vadinama kraujosruva po jungine. Nors vaizdas gali išgąsdinti, tipiška kraujosruva paprastai neskauda, nepablogina regėjimo, nesukelia išskyrų ir per vieną–kelias savaites išnyksta savaime.
Tačiau ne kiekvienas paraudimas yra trūkusi kraujagyslė. Jei skauda akį, suprastėjo regėjimas, bijote šviesos, akis buvo sužeista ar paraudimą lydi stiprus galvos skausmas, reikia skubaus medicininio įvertinimo. Ši informacija padeda orientuotis, bet nepakeičia gydytojo diagnozės.
Kraujosruva gali atsirasti vienoje arba keliose akies baltymo vietose, tačiau diagnozės vien pagal nuotrauką nustatyti negalima. Paraudimo pobūdį, rageną, regėjimą ir akispūdį prireikus įvertina specialistas. Ypač atsargiai vertinkite simptomus vaikams, po akių operacijos arba tada, kai kraujavimas kartojasi.
Jei nesate tikri, ar jaučiamas diskomfortas yra lengvas dirginimas, ar tikras skausmas, geriau pasikonsultuoti. Saugumo požiūriu svarbiau laiku atmesti rimtesnę būklę negu laukti remiantis prielaida, kad tai tik smulki kraujagyslė.

Kas yra trūkusi akies kraujagyslė?
Akies baltymą dengia plona skaidri plėvelė – junginė. Joje yra daug labai smulkių kraujagyslių. Vienai jų prakiurus, kraujas patenka tarp junginės ir baltymo. Kadangi junginė kraujo greitai nesugeria, matoma aiški, plokščia raudona dėmė.
Tipiška kraujosruva po jungine primena mėlynę odoje. Gyjant spalva gali keistis, plotas atrodyti kiek didesnis arba įgauti gelsvą atspalvį. Tai nebūtinai reiškia, kad būklė blogėja – kraujas palaipsniui suskaidomas ir absorbuojamas.
- Dėmė yra ant baltosios akies dalies.
- Paprastai nėra stipraus skausmo.
- Regėjimo aštrumas neturėtų pasikeisti.
- Neturėtų būti pūlingų išskyrų.
- Galimas tik lengvas sausumo ar svetimkūnio pojūtis.
Išsiplėtusios kraujagyslės ir kraujosruva nėra tas pats. Sergant konjunktyvitu ar sudirgus akiai paraudimas dažnai būna išplitęs, gali niežėti, ašaroti ar atsirasti išskyrų. Kraujosruva dažniausiai atrodo kaip aiškiai apribotas raudonas plotas.
| Požymis | Tipiška kraujosruva po jungine | Reikia papildomo įvertinimo |
|---|---|---|
| Skausmas | Nėra arba tik lengvas dirginimas | Stiprus ar didėjantis skausmas |
| Regėjimas | Nepakinta | Neryškus, dvejinasi ar staiga pablogėjo |
| Išskyros | Nėra | Pūlingos ar gausios išskyros |
| Pradžia | Staigi, kartais be aiškios priežasties | Po stiprios traumos ar cheminio poveikio |

Dėl ko trūkinėja akių kraujagyslės?
Daugeliu atvejų tiksli priežastis nenustatoma. Smulki kraujagyslė gali plyšti trumpam padidėjus slėgiui venose: stipriai kosint, čiaudint, vemiant, stanginantis ar keliant sunkų daiktą. Kraujosruvą taip pat gali sukelti energingas akies trynimas, kontaktiniai lęšiai ar nedidelė trauma.
Vyresniame amžiuje junginės audiniai ir kraujagyslės tampa trapesni. Pasikartojančios kraujosruvos gali būti susijusios su padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, kraujo krešėjimo sutrikimais arba vaistais, kurie veikia krešėjimą. Vis dėlto vien dėmė neleidžia nustatyti nė vienos iš šių ligų.
- Prisiminkite, ar prieš paraudimą stipriai kosėjote, čiaudėjote ar stanginotės.
- Įvertinkite, ar netrynėte akies ir nebuvo svetimkūnio.
- Pagalvokite apie neseną akių procedūrą ar operaciją.
- Pasitikrinkite kraujospūdį, ypač jei kraujosruva kartojasi.
- Gydytojui pasakykite apie visus vartojamus vaistus ir papildus.
Antikoaguliantai ir kai kurie kiti preparatai gali didinti kraujavimo tikimybę, tačiau jų negalima savavališkai nutraukti. Vaistas gali būti skirtas insulto, trombozės ar kitos pavojingos būklės prevencijai. Dėl dozės ar pakeitimo sprendžia gydytojas.
Jei kraujosruvos kartojasi arba kartu lengvai atsiranda mėlynių, kraujuoja nosis ar dantenos, gydytojas gali įvertinti kraujospūdį, vaistus ir prireikus paskirti tyrimus. Vienkartinis neskausmingas epizodas dažniausiai nėra sunkios ligos požymis.

Kada būtina skubi gydytojo pagalba?
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei paraudusią akį skauda, staiga pasikeitė regėjimas, tapo sunku žiūrėti į šviesą arba kartu jaučiate stiprų galvos skausmą, pykinimą. Tokie požymiai nėra būdingi paprastai kraujosruvai ir gali rodyti kitą akių būklę.
- Akis buvo smarkiai sumušta, pradurta ar į ją pateko svetimkūnis.
- Į akį pateko cheminė medžiaga.
- Staiga pablogėjo ar dingo dalis regėjimo.
- Atsirado stiprus skausmas, ryški šviesos baimė ar pykinimas.
- Matoma kraujo ne tik akies baltyme arba negalite įvertinti dėmės ribų.
- Yra neįprastas kraujavimas ar mėlynės kitose kūno vietose.
Po cheminio poveikio akį nedelsiant skalaukite dideliu kiekiu švaraus drungno vandens ir kreipkitės skubios pagalbos. Nelaukite, kol simptomai praeis, ir nebandykite neutralizuoti cheminės medžiagos kita chemine priemone.
Po traumos net neskausminga kraujosruva gali slėpti kitą pažeidimą, todėl ją turėtų įvertinti specialistas. Ypač svarbu kreiptis, jei į akį galėjo patekti metalo, stiklo ar kita dalelė, arba smūgis buvo stiprus.
Planine tvarka pasitarkite su šeimos gydytoju ar akių specialistu, jei dėmė nepraeina per kelias savaites, didėja, dažnai kartojasi arba vartojate kraują skystinančius vaistus. Gydytojas nuspręs, ar reikia kraujospūdžio, krešėjimo ar kitų tyrimų.

Ką galima daryti namuose?
Jei tai tipiška, neskausminga kraujosruva be regėjimo pokyčių ir traumos, specifinio gydymo dažniausiai nereikia. Organizmas kraują absorbuos savaime. Paraudimo iš karto „išbalinti“ nepavyks, todėl svarbiausia kantrybė ir akių apsauga nuo papildomo dirginimo.
- Netrinkite akies, net jei ji šiek tiek niežti.
- Jei jaučiate sausumą, dėl tinkamų dirbtinių ašarų pasitarkite vaistinėje ar su gydytoju.
- Laikykitės kontaktinių lęšių higienos ir jų nenešiokite, jei akis sudirgusi.
- Stebėkite, ar neatsiranda skausmo, išskyrų ar regėjimo pokyčių.
- Nufotografuokite dėmę panašiame apšvietime, jei norite stebėti gijimą.
Ant akies nedėkite neaiškių žolelių nuovirų, arbatžolių, seilių ar kitų nesterilių priemonių. Jos kraujosruvos nepašalins, bet gali sudirginti paviršių ar padidinti infekcijos riziką. Be specialisto patarimo nenaudokite ir kraujagysles sutraukiančių „raudonumą mažinančių“ lašų.
Įprastą veiklą dažniausiai galima tęsti. Jei kraujosruva atsirado po labai didelio fizinio krūvio, pirmąją dieną elkitės ramiau ir stebėkite savijautą. Atsiradus naujiems simptomams kreipkitės į medikus.
Spalvos pokyčiai gijimo metu yra tikėtini. Kaip ir odos mėlynė, dėmė gali keisti atspalvį ir nykti nuo kraštų. Jei abejojate, ar vaizdas atitinka paprastą kraujosruvą, saugiausia pasikonsultuoti su optometristu ar gydytoju.

Kaip sumažinti pasikartojimo riziką?
Ne visų epizodų galima išvengti, nes dalis atsiranda be nustatomos priežasties. Vis dėlto verta švelniai elgtis su akimis, gydyti sausumą, taisyklingai naudoti kontaktinius lęšius ir kontroliuoti būkles, kurios didina kraujagyslių pažeidžiamumą.
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir laikykitės gydytojo paskirto gydymo.
- Valdykite diabetą pagal individualų sveikatos priežiūros planą.
- Venkite stipriai trinti akis; sausumui naudokite rekomenduotas priemones.
- Dirbdami su dulkėmis, metalu ar chemikalais dėvėkite apsauginius akinius.
- Vaistus, veikiančius krešėjimą, vartokite tiksliai taip, kaip paskirta.
- Pasikartojimus, kitą kraujavimą ir mėlynes aptarkite su gydytoju.
Jei dažnai kosite, vemiate ar stanginatės, svarbu spręsti ir šių simptomų priežastį. Lėtinis kosulys ar vidurių užkietėjimas neturėtų būti ignoruojami vien dėl to, kad akies dėmė pati praeina.
Trumpai: aiški raudona dėmė akies baltyme be skausmo ir regėjimo pokyčių dažniausiai yra nepavojinga kraujosruva po jungine. Ji paprastai išnyksta savaime. Skausmas, pablogėjęs regėjimas, trauma, cheminis poveikis ar neįprastas kraujavimas kitur yra signalai nedelsti ir kreiptis medicininės pagalbos.
Jeigu paraudimas jums atrodo neįprastas arba nerimas išlieka, saugiausias sprendimas yra profesionali akių patikra, ypač turint kitų sveikatos sutrikimų.
Neatidėliokite, jei simptomai stiprėja.
Saugokite savo regėjimą atsakingai.

