Šuo gali ėsti žemę iš smalsumo, dėl nuobodulio, streso, alkio ar sustiprėjusio apetito, tačiau pasikartojantis ne maisto medžiagų rijimas vadinamas pika ir kartais rodo sveikatos sutrikimą. Ypač svarbu reaguoti, jei elgesys atsirado staiga, šuo ryja daug dirvožemio arba kartu vemia, tampa vangus, neėda ar sunkiai tuštinasi.
Žemėje gali būti akmenų, parazitų, pesticidų, trąšų ir kitų toksinų, todėl šio įpročio nereikėtų skatinti. Saugiausia neleisti šuniui ryti dirvožemio, stebėti aplinkybes ir dėl pasikartojančio elgesio pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Prieš vertindami priežastį užrašykite, kur, kada ir kiek žemės šuo suėda. Svarbu, ar jis tik palaižo paviršių, ar ryja saujomis, ar renkasi vieną vietą, ir ar elgesys pasirodo prieš maitinimą, likus vienam ar po fizinio krūvio. Ši informacija veterinarui padės greičiau atsirinkti tikėtinas kryptis.
Neatidėliokite vien todėl, kad šuo atrodo linksmas. Kai kurie toksinai ir svetimkūniai simptomus sukelia ne iš karto. Jei dirva galėjo būti tręšta, purkšta ar joje yra graužikų nuodų, susisiekite su klinika nelaukdami savijautos pablogėjimo.

Kodėl šuo gali pradėti ėsti žemę?
Vienkartinis nedidelio kiekio paragavimas gali būti smalsaus tyrinėjimo dalis, ypač jaunam šuniui. Šunys aplinką pažįsta nosimi ir burna, o drėgna žemė gali turėti įdomių kvapų. Vis dėlto smalsumas neturėtų virsti dažnu ar intensyviu rijimu.
Nuobodulys ir nepakankamas užimtumas yra dažnos elgesio priežastys. Jei šuo ilgai lieka vienas, mažai vaikšto, neturi tinkamų kramtymo žaislų ar protinių užduočių, žemės kasimas ir ėdimas gali tapti savarankiška veikla.
Stresas, frustracija ir nerimas taip pat gali skatinti pasikartojantį neįprastų daiktų rijimą. Svarbu įvertinti, ar elgesys pasirodo šeimininkui išėjus, po persikraustymo, triukšmo metu, atsiradus naujam gyvūnui ar pasikeitus dienotvarkei.
| Aplinkybė | Galima priežastis | Ką stebėti |
|---|---|---|
| Retai paragauja vaikščiodamas | Smalsumas | Ar lengvai nukreipiamas dėmesys |
| Ėda paliktas vienas | Nuobodulys ar nerimas | Kitas destruktyvus elgesys, lojimas |
| Puola prie žemės alkanas | Šėrimo režimas ar padidėjęs apetitas | Svorio ir apetito pokyčiai |
| Elgesys staigus ir intensyvus | Galima medicininė priežastis | Vangumas, vėmimas, blyškios dantenos |
Alkis arba nesubalansuotas racionas gali prisidėti, bet nereikėtų savarankiškai skirti mineralų ar geležies. Pertekliniai papildai taip pat gali pakenkti. Veterinaras įvertins racioną, kūno būklę ir nuspręs, ar reikalingi tyrimai.

Kada žemės ėdimas gali rodyti sveikatos problemą?
Nuolatinė pika gali būti susijusi su mažakraujyste, virškinimo trakto ligomis, žarnyno parazitais, prastu maisto medžiagų pasisavinimu, kepenų ar kasos problemomis. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, didinantys apetitą, taip pat gali keisti elgesį.
Vien pagal žemės ėdimą konkrečios ligos nustatyti negalima. Veterinarui svarbi šuns amžiaus, veislės, raciono, vaistų, profilaktikos, tuštinimosi ir elgesio istorija. Apžiūros metu gali būti vertinamos dantenos, pilvas, dantys ir bendra kūno būklė.
- Blyškios dantenos, silpnumas ar greitas kvėpavimas gali būti mažakraujystės požymiai.
- Vėmimas, viduriavimas ar svorio kritimas gali rodyti virškinimo problemą.
- Labai padidėjęs alkis ir troškulys gali lydėti medžiagų apykaitos ligas ar vaistų poveikį.
- Sunkus tuštinimasis ir pilvo skausmas gali rodyti nepraeinamumą.
- Pasikartojantis ne maisto daiktų rijimas vertas išsamesnio ištyrimo.
Veterinaras, atsižvelgdamas į požymius, gali pasiūlyti bendrą kraujo tyrimą, biocheminį profilį, šlapimo ir išmatų tyrimus. Įtarus svetimkūnį ar virškinimo trakto ligą gali prireikti rentgeno, ultragarso ar kitų tyrimų.
Jei medicininės priežastys nepatvirtinamos, vertinama elgesio pusė. Kartais padeda veterinarinės elgsenos specialistas, kuris sudaro saugų aplinkos keitimo ir mokymo planą. Bausmės gali didinti nerimą ir problemą sustiprinti.

Kuo pavojinga šuniui ėsti žemę?
Didelis žemės, molio ar smėlio kiekis gali susikaupti virškinimo trakte ir sukelti užsikimšimą. Kartu praryti akmenys, pagaliai, stiklas ar metalo gabalėliai gali pažeisti dantis, burną, stemplę, skrandį ar žarnyną.
Dirvožemyje gali būti trąšų, pesticidų, graužikų nuodų, antifrizo ar kitų cheminių medžiagų. Komposto krūvoje gali susidaryti gyvūnams pavojingų toksinų. Jei žinote arba įtariate, kad šuo prarijo užterštos žemės, nedelsdami skambinkite veterinarui.
- Nufotografuokite vietą ir galimos medžiagos pakuotę.
- Užrašykite apytikslį suėstą kiekį ir laiką.
- Neleiskite šuniui ėsti daugiau ir laikykite jį ramiai.
- Nesukelkite vėmimo be veterinaro nurodymo.
- Vykdykite klinikos rekomendaciją dėl skubaus atvykimo.
Žemėje gali būti parazitų kiaušinėlių ir mikroorganizmų, ypač vietose, kur tuštinasi gyvūnai. Reguliari veterinaro parinkta parazitų kontrolė svarbi, tačiau ji nėra leidimas šuniui ėsti dirvožemį.
Vėmimas, pilvo skausmas, atsisakymas ėsti, vangumas, nesituštinimas ar nuolatinis bandymas vemti yra skubūs signalai. Žarnyno nepraeinamumas gali būti pavojingas gyvybei ir kartais gydomas operacija.

Kaip atpratinti šunį ėsti žemę?
Pirmiausia neleiskite prieiti prie mėgstamos vietos be priežiūros. Vedžiokite su tinkamo ilgio pavadėliu, uždenkite kasimo zonas arba aptverkite dirvą. Valdymas apsaugo šunį, kol ieškoma priežasties ir mokomasi naujo elgesio.
Mokykite komandų „palik“ ir „duok“, naudodami teigiamą pastiprinimą. Pradėkite nuo ne itin viliojančio daikto namuose, apdovanokite už atsitraukimą ir tik palaipsniui didinkite sunkumą. Nekelkite balso ir nesivaikykite šuns – tai gali paversti situaciją žaidimu arba paskatinti skubiai nuryti radinį.
- Kasdien suteikite pagal amžių ir sveikatą tinkamo fizinio aktyvumo.
- Naudokite maisto dėliones, uoslės žaidimus ir saugius kramtymo žaislus.
- Pasivaikščiojimų metu apdovanokite už dėmesį šeimininkui.
- Šerkite visaverčiu veterinaro rekomenduotu racionu.
- Laikykitės pastovios dienotvarkės ir skirkite pakankamai poilsio.
Jei elgesys kyla dėl alkio, veterinaras gali pasiūlyti pakeisti dienos porcijos paskirstymą ar dietą. Porcijos dydį vertinkite pagal pašaro energinę vertę ir kūno būklę, o ne vien dubenėlio išvaizdą.
Kai kuriems šunims laikinai prireikia tinkamai pripratinto krepšinio antsnukio, kuris leidžia kvėpuoti, loti ir gerti, bet apsunkina radinių rijimą. Jis turi būti tinkamo dydžio ir niekada nenaudojamas kaip bausmė ar paliekant šunį be priežiūros.

Kada kreiptis į veterinarijos gydytoją?
Kreipkitės planine tvarka, jei šuo reguliariai ėda žemę, elgesys stiprėja, nepavyksta jo nukreipti arba kartu pakito apetitas, svoris, išmatos ar aktyvumas. Naujas neįprastas elgesys suaugusiam ar vyresniam šuniui taip pat vertas patikros.
| Situacija | Veiksmas | Skubumas |
|---|---|---|
| Vieną kartą palaižė nedaug švarios žemės, jaučiasi gerai | Nukreipti ir stebėti | Neskubu |
| Nuolat ar intensyviai ėda dirvožemį | Registruotis veterinaro apžiūrai | Artimiausiu metu |
| Suėdė žemės su trąšomis, pesticidais ar nuodais | Skambinti veterinarui nedelsiant | Skubu |
| Vemia, skauda pilvą, neėda, nesituština ar silpsta | Vykti į skubios veterinarijos kliniką | Labai skubu |
Vizitui pasiruoškite: užrašykite, kada elgesys prasidėjo, kokiose vietose pasireiškia, kiek žemės šuo galėjo suėsti, kokį pašarą ir vaistus gauna. Vaizdo įrašas gali padėti atskirti laižymą, kasimą ir tikrą rijimą.
Jeigu veterinaras atmeta ligą, sudarykite elgesio keitimo planą. Aplinkos kontrolė, tinkamas užimtumas ir nuoseklus mokymas paprastai yra saugesni už draudimą bausmėmis. Rezultatui gali reikėti kelių savaičių.
Trumpai: pavienis smalsus paragavimas nebūtinai reiškia ligą, bet dažnas žemės ėdimas nėra ignoruotinas. Sustabdykite prieigą, įvertinkite galimus toksinus ir simptomus, o dėl pasikartojimo kreipkitės į veterinarą.
Greita reakcija ypač svarbi, kai šuo galėjo praryti akmenų, chemikalų ar didelį kiekį sunkaus dirvožemio.

