Skaityti knygas verta dėl paprastos priežasties: jos suteikia erdvės ilgiau pabūti su viena istorija, klausimu ar mintimi. Viena knyga gali padėti suprasti nepažįstamą temą, kita – maloniai praleisti vakarą, trečia – rasti žodžių patirčiai, kurią anksčiau buvo sunku apibūdinti. Skaitymo nauda nepriklauso vien nuo perskaitytų puslapių skaičiaus. Daug svarbiau, ką skaitote, kaip įsitraukiate ir ar pasirinkta knyga atitinka jūsų poreikį.
Apie knygas kartais kalbama taip, tarsi jos savaime garantuotų geresnę atmintį, aukštesnį intelektą ir visišką ramybę. Tokie pažadai pernelyg platūs. Tyrimų išvados priklauso nuo vertinto gebėjimo, skaitymo užduoties ir palyginimo grupės. Vis dėlto knygai nereikia tapti stebuklinga priemone, kad būtų verta jai skirti laiko: įdomi istorija, naujas supratimas ir malonus užsiėmimas jau yra prasmingas rezultatas.
Pradėti galima nuo to, kas šiandien rūpi jums, o ne nuo sąrašo, kurį esą privalo įveikti kiekvienas išsilavinęs žmogus. Lietuvos bibliotekos ir elektroninių knygų paslaugos leidžia išbandyti įvairius tekstus, todėl nebūtina iškart pirkti daugybės leidinių. Toliau aptarsime skaitymo naudą, mokslinių išvadų ribas ir praktišką būdą susikurti malonų įprotį.

Kaip knygos padeda gilinti žinias ir dirbti su kalba?
Knygoje autorius gali nuosekliai paaiškinti mintį: pristatyti klausimą, aptarti jo aplinkybes, pateikti pavyzdžių ir grįžti prie ankstesnės išvados. Skaitytojas gali sustoti, perskaityti pastraipą dar kartą arba patikrinti nepažįstamą sąvoką. Tai patogus būdas mokytis savo tempu. Pavyzdžiui, domintis Lietuvos istorija verta pasirinkti leidinį su šaltinių nuorodomis ir palyginti jo argumentus su kitų autorių darbais.
Skaitymas taip pat suteikia progą pastebėti, kaip vartojami žodžiai, sudaromi sakiniai ir reiškiamas niuansas. Tačiau vien pažymėti nepažįstamą žodį ne visada pakanka. Pabandykite jį paaiškinti savais žodžiais ar pavartoti trumpame sakinyje. Jei skaitote užsienio kalba, nebūtina tikrinti kiekvieno žodžio: kartais geriau išsaugoti pasakojimo eigą ir vėliau grįžti prie kelių svarbių vietų.
| Skaitymo tikslas | Praktiškas veiksmas |
|---|---|
| Suprasti naują temą | Po skyriaus užrašykite pagrindinę mintį ir likusį klausimą. |
| Plėsti žodžių vartojimą | Pasirinkite kelis įdomius žodžius ir sukurkite savo pavyzdžių. |
| Vertinti argumentus | Atskirkite faktą, autoriaus interpretaciją ir pateiktą įrodymą. |
Knygos viršelis ar autoriaus populiarumas savaime nepatvirtina informacijos tikslumo. Medicinos, teisės ir technologijų leidiniai gali pasenti, todėl praktišką sprendimą pagrįskite ir dabartiniais patikimais šaltiniais. Romanas gali paskatinti domėtis epocha, bet išgalvoto veikėjo patirtis nėra istorinis dokumentas.

Ar grožinė literatūra padeda suprasti kitų perspektyvas?
Sekdami pasakojimą dažnai svarstome, kodėl veikėjas pasielgė vienaip, ką jis žinojo ir ko nesuprato. Tai proga atkreipti dėmesį į skirtingus motyvus. Galite nesutikti su veikėjo sprendimu ir kartu bandyti suprasti jo aplinkybes. Toks skaitymo būdas suteikia medžiagos pokalbiui, tačiau neleidžia nuspręsti, kad skaitantis žmogus automatiškai geriau supranta visus aplinkinius.
Wimmer ir kolegų metaanalizėse nustatyta nedidelė teigiama sąsaja tarp grožinės literatūros skaitymo ir vertintų pažintinių rezultatų. Eksperimentinėje dalyje reikšmingi rezultatai nustatyti empatijai ir kitų psichikos būsenų supratimui; rezultatai priklausė ir nuo palyginimo grupės. Ilgalaikio skaitymo sąsajos koreliaciniuose tyrimuose neįrodo, kad būtent skaitymas sukėlė gebėjimų skirtumus.
Castano ir kolegų tyrime literatūrinės prozos autorių pažinimas buvo susijęs su mažesniu polinkiu žmonių grupes vertinti kaip turinčias nekintamą bendrą esmę. Tyrimas koreliacinis, todėl iš jo negalima teigti, kad viena perskaityta knyga panaikina stereotipus. Autoriai nurodo poreikį papildomai tikrinti ryšį ir jo ribas.
- Paklauskite, kokios informacijos veikėjui trūko priimant sprendimą.
- Palyginkite, kaip tą patį įvykį vertina skirtingi pasakojimo dalyviai.
- Pastebėkite, kada savo prielaidą priimate kaip akivaizdų faktą.
Skaitytojų nereikia vertinti pagal žanro prestižą. Detektyvas, fantastika ar meilės romanas gali būti malonus ir įtraukiantis pasirinkimas. Mokslinių rezultatų vidurkiai nėra konkretaus žmogaus gerumo, išsilavinimo ar empatijos matas.

Kodėl skaitymas gali būti malonus poilsio būdas?
Knyga leidžia pasirinkti aiškią veiklą laisvam laikui. Galite susikurti ramią vietą, pasidėti telefoną toliau ir pusvalandį skirti istorijai. Vienam toks laikas atrodo atpalaiduojantis, kitam labiau tinka muzika, judėjimas ar bendravimas. Svarbu stebėti savo patirtį. Jei po sunkios darbo dienos sudėtingas tekstas vargina, lengvesnė knyga yra visai pagrįstas pasirinkimas.
Poilsiui nereikia produktyvumo ataskaitos. Galite skaityti lėtai, mėgautis aprašymu ar grįžti prie seniai pamėgto kūrinio. Taip pat neprivalote baigti knygos, kuri šiuo metu visiškai netraukia. Kartais užtenka pakeisti žanrą, o kartais norisi padaryti pertrauką. Skaitymo įprotis neturėtų tapti dar viena prievole, dėl kurios jaučiatės atsilikę.
- Pasirinkite patogią vietą ir apšvietimą, kuriame lengva matyti tekstą.
- Poilsiui rinkitės tuo metu įdomią, suprantamą knygą.
- Pastebėję nuovargį, pakeiskite padėtį ar padarykite pertrauką.
- Vakare numatykite pabaigos laiką, jei įdomi istorija vilioja aukoti miegą.
Skaitymas nėra universalus nerimo, nemigos ar depresijos gydymas. Savipagalbos knyga gali pasiūlyti minčių, bet neturėtų pakeisti reikalingos profesionalios pagalbos. Šiame straipsnyje nesiūlome skaičiuoti tariamo visiems vienodo streso sumažėjimo: naudingiau įvertinti, ar pasirinkta veikla jums maloni ir ar po jos jaučiatės pailsėję.

Kaip pasirinkti knygą ir pasinaudoti Lietuvos bibliotekomis?
Pradėkite nuo klausimo, ko ieškote: istorijos vakarui, praktinių žinių, pažinties su autoriumi ar naujo požiūrio. Perskaitykite anotaciją ir kelis pirmuosius puslapius. Jei kalba atrodo per sunki, tai nebūtinai bloga knyga – gal ji tiesiog neatitinka dabartinio poreikio. Bibliotekininkui galima pasakyti, kas anksčiau patiko ir ko šįkart norėtumėte išvengti.
Nacionalinės bibliotekos DUK paaiškina elektroninių knygų skaitymą portale iBiblioteka. Skolinamoms elektroninėms knygoms reikia LIBIS skaitytojo pažymėjimo, tinkamo įrenginio ir interneto ryšio. Skaitoma portalo skaityklėje; dalies leidinių licencijų skaičius ribotas, todėl gali tekti rezervuoti. Tai svarbu žinoti planuojant skaitymą, užuot tikintis, kad kiekviena knyga visada prieinama iškart.
| Pasirinkimas | Ką patikrinti |
|---|---|
| Spausdinta knyga bibliotekoje | Konkrečios bibliotekos egzempliorius, išdavimo ir grąžinimo sąlygas. |
| Skolinama el. knyga iBiblioteka | Licencijos prieinamumą ir įrenginio naršyklės suderinamumą. |
| Perkama knyga | Ištrauką, leidimo metus ir tai, ar tikrai norite ją turėti. |
Patikrintame DUK nurodomas 30 dienų elektroninės knygos skolinimosi terminas ir galimybė pratęsti dar 15 dienų, jei jos nėra rezervavęs kitas skaitytojas; vienu metu galima skaityti iki dviejų. Skolinamų elektroninių knygų atsisiųsti į asmeninę skaityklę negalima, o jos naršyklė gali nepalaikyti portalo. Prieš įsigydami įrenginį vien šiai paslaugai, patikrinkite suderinamumą. Šių sąlygų nereikėtų automatiškai taikyti visiems bibliotekos elektroniniams ištekliams.

Kaip susikurti skaitymo įprotį be spaudimo?
Lengviau pradėti nuo nedidelės užduoties, kuri telpa jūsų dienoje. Pavyzdžiui, skaityti dešimt minučių po pusryčių arba kelis puslapius vakare. Tai praktinis pradžios variantas, o ne moksliškai nustatyta visiems būtina dozė. Jei dienotvarkė kinta, pasirinkite lankstų momentą: laukiant susitikimo ar ilsintis po pietų.
- Išsirinkite vieną knygą, kurios turinys dabar domina.
- Numatykite trumpą laiką ir pasidėkite knygą lengvai pasiekiamoje vietoje.
- Po skaitymo pasižymėkite įdomią mintį, jei norisi ją išsaugoti.
- Po savaitės įvertinkite, ar pasirinktas laikas ir tekstas tiko.
- Pritaikykite planą, užuot baudę save už praleistą dieną.
Jeigu norite daugiau bendravimo, galima aptarti knygą su draugu ar prisijungti prie bibliotekos skaitytojų susitikimo. Pokalbio pradžiai pakanka vieno klausimo: kuri vieta labiausiai nustebino ir kodėl? Nereikia visiems susitarti dėl vienos teisingos interpretacijos. Skirtingas įspūdis gali padėti pastebėti tai, ką skaitydami praleidote.
Verta skaityti taip, kad norėtųsi sugrįžti prie knygos. Vienu laikotarpiu gal pasirinksite trumpus apsakymus, kitu – ilgą romaną ar dalykinį leidinį. Keisdami tempą ir pasirinkimą neprarandate skaitymo vertės. Naudinga knyga yra ta, kuri suteikė žinių, malonumo ar prasmingų klausimų, o ne vien papildė perskaitytų pavadinimų skaičių.

