Akis gali ašaroti nuo vėjo, dūmų ar dulkelės, tačiau priežastis ne visada tokia akivaizdi. Kartais ašarų pagaminama daugiau dėl sudirginto akies paviršiaus, o kartais jos negali tinkamai nutekėti. Net akių sausumas gali sukelti ašarojimą, todėl vien šlapios akys neparodo, kokio gydymo reikia.
Svarbu įvertinti, ar ašaroja viena, ar abi akys, kada tai prasidėjo ir kokie simptomai pasireiškia kartu. Staigus regėjimo pablogėjimas, stiprus akių skausmas ar trauma reikalauja skubaus medicininio įvertinimo. Jei tokių požymių nėra, stebėjimai padeda pasiruošti konsultacijai, tačiau neatstoja akių apžiūros ir nėra pagrindas savarankiškai pasirinkti antibiotikus.

Kodėl akys gamina daugiau ašarų?
Ašaros drėkina ir saugo akies paviršių. Sudirginus akį jų gali padaugėti: taip nutinka vėjuotą ar šaltą dieną, dūmuotoje aplinkoje arba patekus svetimkūniui. Trumpas ašarojimas, kuris praeina pašalinus dirgiklį, skiriasi nuo nuolat pasikartojančio simptomo. Vis dėlto ilgai išliekantis pojūtis, kad akyje kažkas yra, turėtų būti įvertintas gydytojo.
Galimos ir alergijos, infekcijos bei vokų problemos. NHS informacijoje apie ašarojimą tarp priežasčių nurodomas akių sausumas ir sutrikęs ašarų nutekėjimas. Niežėjimas, paraudimas ar išskyros suteikia papildomos informacijos, tačiau vien iš jų tiksliai atskirti skirtingų būklių ne visada įmanoma.
| Kada pastebimas ašarojimas? | Ką verta užfiksuoti? |
|---|---|
| Lauke | Ar simptomą sukelia vėjas, šaltis ir ar jis praeina grįžus į vidų? |
| Tam tikroje patalpoje | Ar yra dūmų, dulkių ar tiesioginė oro srovė? |
| Su niežėjimu | Ar kartu čiaudite, ar simptomai sezoniški? |
| Su paraudimu ar išskyromis | Ar skauda, blogėja regėjimas, ar simptomai stiprėja? |
Gydytojui naudinga konkreti situacija: „akis ašaroja kiekvieną rytą eidama į darbą“, o ne tik „dažnai ašaroja“. Užrašykite, kiek laiko simptomas tęsiasi ir ar jis kartojasi toje pačioje akyje. Jei pradėjote naudoti naują kosmetikos priemonę ar dirbate kitoje aplinkoje, paminėkite ir tai. Tokia informacija padeda susieti simptomą su aplinkybėmis, bet pati savaime nepatvirtina alergijos.

Kodėl ašaroja sausos akys?
Sausumas nebūtinai reiškia visišką ašarų nebuvimą. Ašarų gali neužtekti arba jos netinkamai drėkina akies paviršių ir per greitai išgaruoja. Sudirgusi akis gali pradėti gaminti daugiau refleksinių ašarų. Šį iš pirmo žvilgsnio prieštaringą ryšį paaiškina „MedlinePlus“ informacija apie ašarojimą: vertinant perteklinį ašarojimą taip pat tikrinamas sausumas.
Sausoms akims gali būti būdingas graužimas, deginimas ar smėlio pojūtis. JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad akių gydytojas gali vertinti ašarų kiekį, jų išgaravimo laiką ir vokų struktūrą. Vien simptomų sąrašo nepakanka diagnozei, ypač jei regėjimas pasikeitė staiga ar akis stipriai skauda.
- Pastebėkite, ar diskomfortas didėja ilgiau dirbant prie ekrano.
- Įvertinkite, ar į veidą pučia ventiliatorius arba kondicionierius.
- Paminėkite gydytojui kontaktinius lęšius ir vartojamus vaistus.
- Užrašykite, kokius akių lašus naudojote ir ar jie padėjo.
Jei akys vargina darbo metu, verta suplanuoti pertraukas ir pakeisti tiesioginės oro srovės kryptį. Lengvam sausumui gali būti naudojamos dirbtinės ašaros, tačiau tinkamą priemonę aptarkite su vaistininku arba gydytoju. Nepirkite kelių skirtingų lašų vien tam, kad išbandytumėte juos iš eilės. Jei simptomai kartojasi, pasiimkite naudojamų priemonių pavadinimus į konsultaciją. Gydytojo paskirtų sisteminių vaistų dėl įtariamo sausumo nenutraukite savarankiškai.

Ką reiškia vienos akies ašarojimas?
Vienos akies ašarojimas nėra vienos konkrečios ligos požymis. Jį gali sukelti vietinis dirginimas, svetimkūnis, vokų padėties pokytis ar sutrikęs ašarų nutekėjimas. „Cleveland Clinic“ apraše ašarojimas siejamas tiek su pertekliniu ašarų susidarymu, tiek su jų nutekėjimo kliūtimi. Todėl svarbu apžiūrėti akį, o ne automatiškai manyti, kad užsikimšo latakas.
Kauno klinikų informacijoje apie ašarų latakų stenozę nurodoma, kad obstrukcija gali būti įgimta arba įgyta. Kartu gali pasireikšti traiškanojimas ir gleivingos ar pūlingos išskyros. Ašarų nutekėjimą gydytojas gali įvertinti specialiais tyrimais; jų atlikti namuose nereikia. Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties, o antibiotikai naudojami tik gydytojui paskyrus.
| Stebėjimas | Naudingas veiksmas |
|---|---|
| Vis ašaroja ta pati akis | Registruokitės apžiūrai ir nurodykite simptomo trukmę. |
| Matomas vokų padėties pokytis | Paminėkite jį akių gydytojui. |
| Kartu skauda ar tinsta | Kreipkitės nedelsdami, ypač simptomams stiprėjant. |
| Ašaroja kūdikio akis | Aptarkite su kūdikį prižiūrinčiu gydytoju. |
Kūdikiui ir suaugusiajam taikomi sprendimai gali skirtis. Nespauskite skausmingo patinimo ir nebandykite patys „atkimšti“ latako. Jei gydytojas rekomenduoja kūdikio ašarų maišelio masažą, paprašykite parodyti techniką. Internetinis bendras aprašymas neturėtų pakeisti individualaus paaiškinimo. Konsultacijoje taip pat paminėkite buvusias akių, veido traumas ar procedūras, net jei jos įvyko seniau.

Ką saugiai galima padaryti namuose, kai ašaroja akis?
Jei nėra skausmo, traumos ar regėjimo pokyčių, pradėkite nuo aplinkos ir higienos. Venkite dūmų, dulkių bei tiesioginės oro srovės, nebraukite per akį pirštais. Ašaras nuo odos švelniai nusausinkite švaria priemone, neliesdami akies obuolio. „Cleveland Clinic“ perspėja, kad trynimas ir audinio lietimas prie akies paviršiaus gali dar labiau jį sudirginti.
- Prieš liesdami sritį aplink akis nusiplaukite rankas.
- Padarykite pertrauką nuo dirginančios aplinkos ir ekranų.
- Nesidalykite akių lašais ar asmeniniais rankšluosčiais.
- Nenaudokite į akis arbatos, ramunėlių ar kitų naminių skysčių.
- Nenaudokite likusių antibiotikų ar steroidinių lašų be paskyrimo.
Lašų pasirinkimas priklauso nuo priežasties. Priemonė, padėjusi pažįstamam, nebūtinai tinka jums. Jei naudojate kontaktinius lęšius, prieš rinkdamiesi lašus patikrinkite jų suderinamumą ir pasitarkite su specialistu. Skausminga ar paraudusi akis nėra tinkama situacija tęsti bandymus su skirtingais preparatais. Jei įtariate svetimkūnį ar akies įbrėžimą, nebandykite jo šalinti pincetu ir kreipkitės medicininės pagalbos.
Stebėjimo tikslas – užfiksuoti aplinkybes, o ne atidėti konsultaciją. Galite pasižymėti vieną ar du ryškiausius simptomus, jų pradžią ir pasikartojimą. Jei po aplinkos pakeitimo ašarojimas išlieka, trukdo skaityti ar dirbti, susitarkite dėl apžiūros. Vien laikinas pagerėjimas nepaaiškina visų galimų priežasčių.

Kada dėl akių ašarojimo būtina kreiptis į gydytoją?
Skubios pagalbos reikia staiga pablogėjus ar netekus regėjimo, stipriai skaudant akį, po reikšmingos traumos arba į akį patekus chemikalų. Tokie požymiai išskiriami „MedlinePlus“ ir kitų medicininių šaltinių informacijoje. Nelaukite planinės konsultacijos ir nevairuokite, jei matote prasčiau. Paprašykite kito žmogaus padėti pasiekti skubią medicinos pagalbą.
Gydytojo įvertinimo taip pat reikia, kai akis skausmingai paraudusi, yra daug išskyrų, patinimas ar ilgalaikis nepaaiškinamas ašarojimas. Nuolat kartojantis simptomas, net jei neskauda, vertas planinės konsultacijos. Lietuvoje galite kreiptis į šeimos gydytoją arba akių gydytoją; apie šių specialistų pagalbą primena ir Kauno klinikų pacientams skirta informacija. Skubūs požymiai yra priežastis ieškoti pagalbos iš karto.
- Pasakykite, kada prasidėjo ašarojimas ir kurią akį jis paveikia.
- Apibūdinkite skausmą, niežėjimą, išskyras ir regėjimo pokyčius.
- Pateikite vartojamų vaistų ir akių priemonių sąrašą.
- Paminėkite kontaktinius lęšius, alergijas ir buvusias traumas.
- Paklauskite, kokia nustatyta priežastis ir kada reikalinga pakartotinė apžiūra.
Po konsultacijos išsiaiškinkite, kaip naudoti paskirtą priemonę ir kokie pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis anksčiau. Jei instrukcija neaiški, paprašykite ją paaiškinti dar kartą. Ašarojimo sprendimas priklauso nuo jo priežasties: vienam žmogui padės dirginimo mažinimas, kitam reikės specialaus gydymo. Tikslūs stebėjimai ir laiku atlikta apžiūra padeda pasirinkti tinkamą kelią.

