Šachmatai – dviejų žaidėjų strateginis žaidimas, kuriame laimi tas, kas paskelbia matą varžovo karaliui. Tam nereikia nukirsti karaliaus: partija baigiasi, kai puolamas karalius nebeturi jokio teisėto būdo išvengti grėsmės. Baltieji visada pradeda, tada žaidėjai atlieka po vieną ėjimą pakaitomis.
Pradedančiajam svarbiausia išmokti taisyklingai sustatyti lentą, suprasti šešių rūšių figūrų judėjimą ir prieš kiekvieną ėjimą patikrinti karaliaus saugumą. Strategija ateina vėliau. Pirmąsias partijas žaiskite lėtai, garsiai įvardykite grėsmes ir nebijokite grįžti prie taisyklių.
Šiame vadove pateikiamos įprastų šachmatų taisyklės. Turnyre galioja papildomos elgesio, laikrodžio ir figūros palietimo nuostatos, todėl varžyboms reikia perskaityti organizatoriaus reglamentą.

Kaip paruošti lentą ir sustatyti figūras
Lentą pasukite taip, kad kiekvieno žaidėjo dešiniajame artimajame kampe būtų šviesus laukelis. Horizontalios eilės žymimos skaičiais 1–8, vertikalios linijos – raidėmis a–h. Šie adresai leidžia užrašyti kiekvieną ėjimą.
- Bokštus dėkite į kampus.
- Šalia bokštų statykite žirgus.
- Šalia žirgų – rikius.
- Valdovę statykite ant jos spalvos laukelio.
- Karalius užima likusį centrinį laukelį.
- Aštuoni pėstininkai stoja į eilę prieš figūras.
Taigi baltųjų valdovė stovi d1, karalius e1, o juodųjų valdovė d8 ir karalius e8. Suskaičiuokite: kiekviena pusė turi karalių, valdovę, du bokštus, du rikius, du žirgus ir aštuonis pėstininkus – iš viso šešiolika figūrų.
Lietuvos šachmatų federacija savo veikloje remiasi FIDE žaidimo ir varžybų taisyklėmis. Draugiškoje partijoje galima mokytis be laikrodžio, tačiau pradžios padėtis ir legalūs ėjimai nesikeičia.

Kaip juda ir kerta visos šachmatų figūros
Figūra negali stoti ant savo figūros užimto laukelio. Išskyrus žirgą, ji negali peršokti kitų figūrų. Varžovo figūra kertama pastatant savąją į jos laukelį ir nukirstąją nuimant nuo lentos.
| Figūra | Judėjimas | Svarbi pastaba |
|---|---|---|
| Karalius | Vienas laukelis bet kuria kryptimi | Negali eiti į puolamą laukelį |
| Valdovė | Tiesiai arba įstrižai bet kiek laukelių | Negali peršokti figūrų |
| Bokštas | Tiesiai horizontaliai ar vertikaliai | Dalyvauja rokiruotėje |
| Rikis | Įstrižai bet kiek laukelių | Visą partiją lieka vienos spalvos laukuose |
| Žirgas | Dviem laukeliais viena kryptimi ir vienu statmenai | Gali peršokti figūras |
| Pėstininkas | Pirmyn vieną, iš pradžių gali du | Kerta vieną laukelį įstrižai |
Pėstininkai atgal neina. Dviejų laukelių pirmasis ėjimas galimas tik tada, kai abu laukeliai laisvi. Mokydamiesi paimkite po vieną figūrą ir raskite visus jos teisėtus laukelius skirtingose padėtyse; taip judėjimas greitai taps intuityvus.
Atkreipkite dėmesį į užblokuotas linijas. Bokštas, rikis ir valdovė juda toli tik tol, kol kelią sustabdo pirmoji figūra. Jei ji sava, kelias tuo laukeliu baigiasi; jei varžovo, ją galima nukirsti, tačiau už jos tą patį ėjimą tęsti negalima. Žirgo šuolis yra vienintelė išimtis. Karalius gali nukirsti neapsaugotą varžovo figūrą, bet negali žengti ten, kur jį iškart pultų kita figūra. Kai abejojate, laikinai nuimkite ketinamą kirsti figūrą ir dar kartą patikrinkite visas varžovo puolimo linijas.

Šachas, matas, patas ir partijos pabaiga
Šachas reiškia, kad karalių puola varžovo figūra. Žaidėjas privalo nedelsdamas grėsmę pašalinti: pajudinti karalių, nukirsti puolančią figūrą arba uždengti puolimo liniją, jeigu tai įmanoma. Negalima palikti savo karaliaus šachuojamo ar pačiam įvesti jo į puolamą laukelį.
- Matas – karalius puolamas ir nėra teisėto išsigelbėjimo; puolanti pusė laimi.
- Patas – ėjimą turintis žaidėjas neturi teisėto ėjimo, bet jo karalius nepuolamas; skelbiamos lygiosios.
- Žaidėjai gali susitarti dėl lygiųjų pagal taikomas taisykles.
- Partija gali baigtis dėl nepakankamos matui medžiagos ar kitų FIDE numatytų atvejų.
- Žaidėjas gali pasiduoti, kai padėtį laiko beviltiška.
Po kiekvieno varžovo ėjimo paklauskite: „Ką jis dabar puola?“ Prieš savo ėjimą patikrinkite, ar karalius saugus. Tai apsaugo nuo daugelio neteisėtų ėjimų ir vieno ėjimo klaidų.
Matas skiriasi nuo karaliaus nukirtimo: taisyklingoje partijoje karalius niekada nenuimamas nuo lentos. Šachuojamas žaidėjas turi rasti teisėtą atsakymą, o jei jo nėra, partija jau pasibaigė. Ne kiekvieną šachą galima uždengti – nuo žirgo puolimo tenka pabėgti arba žirgą nukirsti. Dvigubo šacho atveju būtina judinti karalių. Mokantis naudinga sustabdyti partiją vos pasigirdus žodžiui „šachas“ ir kartu suskaičiuoti visus galimus atsakymus. Taip greitai paaiškėja, kodėl saugūs laukeliai ir ginančios figūros svarbesnės už impulsyvų puolimą.

Rokiruotė, virtimas ir kirtimas prasilenkiant
FIDE taisyklės apibrėžia tris ypatingus veiksmus. Rokiruotė yra vienas ėjimas: karalius juda du laukelius bokšto link, o bokštas perkeliamas į karaliaus ką tik kirstą laukelį. Ji negalima, jei karalius ar pasirinktas bokštas jau judėjo, tarp jų yra figūrų, karalius šachuojamas arba kerta ar pasiekia puolamą laukelį.
- Rokiruodami pirmiausia judinkite karalių, paskui bokštą.
- Pasiekęs paskutinę eilę pėstininkas privalo virsti valdove, bokštu, rikiu arba žirgu.
- Virtimo figūra neprivalo būti anksčiau nukirsta.
- Kirsti prasilenkiant galima tik iškart po varžovo pėstininko dviejų laukelių ėjimo.
- Praleidus tą progą, kitame ėjime toks kirtimas nebeleidžiamas.
Šias taisykles verta sužaisti atskirose mokomosiose padėtyse. Internetinės platformos neleidžia atlikti neteisėto ėjimo, bet ant tikros lentos už taisyklių laikymąsi atsako žaidėjai arba teisėjas.
Dažna rokiruotės klaida – manyti, kad bokštas taip pat negali būti puolamas. Svarbu karaliaus padėtis: jis negali rokiruotis būdamas šachuojamas, kirsti puolamo laukelio ar baigti ėjimo puolamame laukelyje. Tačiau vien bokšto puolimas rokiruotės savaime nedraudžia. Virtimo metu galima rinktis ne tik valdovę; kartais žirgas duoda lemiamą šachą. Kirtimo prasilenkiant taisyklė taikoma tik pėstininkui, kuris vienu ėjimu pajudėjo du laukelius ir atsidūrė greta jūsų pėstininko.

Pirmos partijos planas ir kaip greičiau tobulėti
Debiute stenkitės valdyti centrą, išveskite žirgus ir rikius, saugiai rokiruokite, o valdovės neskubėkite siųsti į priešininko stovyklą. Nekartokite tos pačios figūros ėjimų be priežasties. Kiekvienas tempas turėtų padėti vystymuisi, karaliaus saugumui arba konkrečiai grėsmei.
- Prieš eidami patikrinkite visus šachus, kirtimus ir grėsmes.
- Suskaičiuokite, kiek kartų puolama ir ginama svarbi figūra.
- Nepalikite figūrų „pakabintų“ be apsaugos.
- Po partijos raskite pirmą rimtą klaidą, ne tik paskutinį matą.
- Spręskite trumpas taktines užduotis ir žaiskite lėtesnes partijas.
Apytikslės figūrų vertės padeda apsispręsti: pėstininkas vertas 1, žirgas ir rikis maždaug 3, bokštas 5, valdovė 9. Karalius neįkainojamas, nes jo matas užbaigia partiją. Vertės nėra mechaninė taisyklė – aktyvumas, karaliaus saugumas ir pozicija gali būti svarbesni.
Pirmosioms treniruotėms pasirinkite tokį laiko limitą, kuris leidžia prieš kiekvieną ėjimą ramiai apžiūrėti visą lentą. Labai greitos partijos smagios, bet dažnai įtvirtina skubėjimą. Užrašykite ėjimus arba išsaugokite internetinės partijos įrašą. Analizuodami pirmiausia mąstykite patys, o tik vėliau pasitelkite kompiuterinį vertinimą: taip išmoksite paaiškinti savo sprendimus, o ne vien matyti klaidos skaičių.
Chess.com mokymosi vadove galima interaktyviai pasitikrinti figūrų ėjimus. Vis dėlto didžiausią pažangą duoda reguliarus ciklas: sužaisti, be skubėjimo išanalizuoti, užrašyti vieną pamoką ir ją pritaikyti kitoje partijoje.
Pirmasis tikslas nėra laimėti kiekvieną partiją – jis yra kiekvieną ėjimą atlikti teisėtai ir suprasti, kodėl jį pasirinkote. Kai figūrų judėjimas taps savaiminis, bus lengviau pastebėti taktikas, kurti planus ir mėgautis pačiu žaidimu.

