Nukentėjusiojo paprastai negalima palikti vieno, nes jo būklė gali pasikeisti per kelias minutes. Sąmoningas žmogus gali apalpti, kvėpavimas gali tapti nenormalus, o iš pradžių nepastebėtas kraujavimas – sustiprėti. Šalia esantis pagalbos teikėjas gali laiku pastebėti pokytį, dar kartą paskambinti numeriu 112 ir vykdyti dispečerio nurodymus.
Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė bet kokiomis aplinkybėmis. Pirmiausia saugokite save: neikite į eismą, ugnį, dūmus, vandenį, elektros ar smurto pavojų. Kartais trumpam atsitraukti būtina norint iškviesti pagalbą, atnešti automatinį išorinį defibriliatorių (AID) arba pasitikti medikus. Jei yra kitų žmonių, aiškiai paskirkite šias užduotis jiems ir pats likite prie nukentėjusiojo.
Ši informacija skirta bendrajam pasirengimui, o ne individualiai medicininei diagnozei. Skubioje situacijoje skambinkite 112, įjunkite telefono garsiakalbį ir vadovaukitės dispečerio nurodymais – jie turi pirmenybę prieš bendro pobūdžio tekstą internete.

Kodėl buvimas šalia gali išgelbėti gyvybę
Kol greitoji medicinos pagalba važiuoja, įvykio vietoje esantis žmogus yra svarbiausia grandis tarp nelaimės ir profesionalios pagalbos. Jis gali stebėti, ar nukentėjusysis reaguoja, normaliai kvėpuoja, ar neatsiranda gausus kraujavimas. Jei būklė blogėja, galima nedelsiant pradėti gaivinimą ar kitą dispečerio nurodytą veiksmą, o ne prarasti brangų laiką.
Amerikos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos seka ragina patikrinti vietos saugumą, sąmonę, kvėpavimą ir gyvybei pavojingą kraujavimą. Šie požymiai nėra įvertinami vieną kartą ir pamirštami: juos reikia stebėti, kol priežiūrą perima medikai.
| Kas gali pasikeisti | Ką pastebi šalia esantis žmogus | Koks atsakas svarbus |
|---|---|---|
| Sąmonė | Žmogus nustoja atsakyti, darosi mieguistas | Pranešti 112 ir tikrinti kvėpavimą |
| Kvėpavimas | Jis tampa retas, nereguliarus ar nutrūksta | Vykdyti gaivinimo nurodymus, panaudoti AID |
| Kraujavimas | Tvarstis greitai permirksta, kraujas nesustoja | Tęsti stiprų tiesioginį spaudimą |
| Vėmimas | Kyla užspringimo pavojus | Saugoti kvėpavimo takus pagal dispečerio nurodymus |
| Aplinka | Artėja eismas, dūmai ar kitas pavojus | Nerizikuoti savimi, perspėti tarnybas |
Vien buvimas šalia taip pat mažina paniką. Ramiai prisistatykite, pasakykite, kad pagalba iškviesta, ir paaiškinkite kiekvieną veiksmą. Sąmoningam žmogui leiskite pasirinkti patogiausią padėtį, jei tai saugu, tačiau neleiskite jam be reikalo vaikščioti ar grįžti į pavojingą vietą.

Ką pirmiausia pasakyti skambinant numeriu 112
Skambutis turėtų būti kuo tikslesnis. Pirmiausia nurodykite vietą, nes ryšiui nutrūkus tarnybos bent jau žinos, kur važiuoti. Pasakykite, kas nutiko, kiek yra nukentėjusiųjų, ar jie sąmoningi ir ar normaliai kvėpuoja. Paminėkite pavojus: intensyvų eismą, ugnį, laidus, chemines medžiagas ar agresyvų asmenį.
Jei galite, įjunkite garsiakalbį, padėkite telefoną šalia ir nenutraukite pokalbio, kol dispečeris neleis. Lietuvos bendrojo pagalbos centro informacijoje pabrėžiama, kad skambutis yra greitesnis už SMS; žinutė tinka tada, kai žmogus negali kalbėti. Net ir tada būtina tiksliai parašyti vardą, adresą ir kas atsitiko.
- Įsitikinkite, kad prie nukentėjusiojo galima prieiti saugiai.
- Patikrinkite, ar jis reaguoja ir ar kvėpuoja normaliai.
- Skambinkite 112 ir pirmiausia pasakykite tikslią vietą.
- Trumpai apibūdinkite įvykį, žmonių skaičių ir pastebėtus pavojus.
- Įjunkite garsiakalbį ir tiksliai vykdykite dispečerio komandas.
- Jei yra kitų liudininkų, vienam liepkite pasitikti medikus, kitam – atnešti AID ar vaistinėlę.
Nesakykite tik „žmogui bloga“ ir nepadėkite ragelio. Dispečeris užduoda klausimus ne tam, kad vilkintų pagalbą, o kad nustatytų skubumą ir padėtų jums veikti. Jei būklė pasikeičia, pasakykite tai iškart.

Kaip stebėti sąmonę, kvėpavimą ir padėtį
Kalbinkite nukentėjusįjį ir stebėkite, ar atsakymai išlieka aiškūs. Jei žmogus nereaguoja, patikrinkite, ar jis normaliai kvėpuoja. Pavieniai gaudantys, triukšmingi ar nereguliarūs įkvėpimai nėra normalus kvėpavimas. Tokiu atveju 112 dispečeris gali nurodyti pradėti krūtinės paspaudimus ir panaudoti AID.
Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja normaliai, dažnai taikoma stabili šoninė padėtis, padedanti išlaikyti atvirus kvėpavimo takus. St John Ambulance rekomendacijoje apie stabilią šoninę padėtį nurodoma ir toliau stebėti kvėpavimą, kol atvyks pagalba. Įtariant stuburo traumą žmogaus be reikalo nejudinkite, tačiau kvėpavimo takų atvėrimas išlieka svarbiausias – vadovaukitės dispečeriu.
- stebėkite krūtinės judesius ir klausykitės kvėpavimo;
- reguliariai kalbinkite sąmoningą žmogų ir vertinkite atsakymus;
- nepalikite gulinčio ant nugaros be sąmonės žmogaus neprižiūrimo;
- nejudinkite įtariamos galvos, kaklo ar stuburo traumos be būtinybės;
- jei aplinka tampa pavojinga, pirmiausia pasitraukite pats ir perspėkite kitus;
- pasikeitus būklei, iškart informuokite 112.
Nenuimkite motociklininko šalmo vien tam, kad būtų patogiau, ir nesodinkite žmogaus per jėgą. Išimtis gali atsirasti, kai būtina atverti kvėpavimo takus ar pradėti gaivinimą, tačiau tokį veiksmą geriausia atlikti pagal dispečerio instrukciją.

Kokią pagalbą saugu teikti laukiant medikų
Pagalba turi būti paprasta, kryptinga ir atitikti jūsų gebėjimus. Esant gausiam išoriniam kraujavimui, švariu audiniu ar tvarsčiu stipriai ir nepertraukiamai spauskite žaizdos vietą. Jei tvarstis permirksta, nenustokite spausti vien tam, kad jį nuimtumėte. Jei nėra normalaus kvėpavimo, dispečeris telefonu padės pradėti gaivinimą.
Šiaurės Rytų Anglijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba rekomenduoja laukiant ekipažo likti su nukentėjusiuoju ir stebėti jo būklę. Jei žmogus nustoja normaliai kvėpuoti arba prasideda gyvybei pavojingas kraujavimas, nelaukite pasyviai – vykdykite 112 dispečerio nurodymus.
| Situacija | Ką daryti | Ko vengti |
|---|---|---|
| Gausus kraujavimas | Stipriai spausti švariu tvarsčiu | Nuolat kilnoti tvarstį ir tikrinti žaizdą |
| Nėra normalaus kvėpavimo | Pradėti dispečerio nurodytą gaivinimą, naudoti AID | Laukti nieko nedarant |
| Galima stuburo trauma | Raminti, neleisti judėti, stebėti kvėpavimą | Sodinti ar tempti be būtino pavojaus |
| Šaltis ar šokas | Užkloti, izoliuoti nuo žemės, neperkaitinti | Duoti alkoholio ar karšto gėrimo |
| Priepuolis | Patraukti pavojingus daiktus, saugoti galvą | Laikyti jėga ar kišti daiktą į burną |
Neduokite maisto, vandens, kavos, alkoholio ar vaistų, nebent taip aiškiai nurodė dispečeris ar gydytojas. Gali prireikti skubios procedūros, žmogus gali užspringti, o nežinomas vaistas – pabloginti būklę. Neužsiimkite žaizdos valymu ar svetimkūnio traukimu, jei svarbiau kvėpavimas ir kraujavimo kontrolė.

Kada galima atsitraukti ir kaip perduoti informaciją
Atsitraukti galima ir būtina, jei vieta tampa nesaugi. Jūsų sužalojimas sukurtų dar vieną nukentėjusįjį. Jei esate vienas ir telefonas nepasiekiamas, gali tekti trumpam nueiti iškviesti pagalbos; jei yra kitų žmonių, nurodykite konkrečiai: „Jūs su mėlyna striuke, skambinkite 112“ arba „Atneškite defibriliatorių“. Taip sumažėja tikimybė, kad visi lauks, kol paskambins kas nors kitas.
Kol laukiate, saugokite žmogų nuo šalčio, karščio, lietaus ir smalsuolių. Kalbėkite ramiai, nežadėkite, kad „viskas tikrai bus gerai“, bet patvirtinkite, jog pagalba pakeliui. Įsidėmėkite, kada būklė pasikeitė, ką žmogus pasakė apie alergijas ar ligas ir kokią pagalbą suteikėte.
- pasakykite medikams, kas įvyko ir kada;
- apibūdinkite sąmonės bei kvėpavimo pokyčius;
- nurodykite, kiek laiko spaudėte kraujuojančią vietą ar gaivinote;
- perduokite žinomą informaciją apie ligas, alergijas ir vaistus;
- pasakykite, ar buvo naudotas AID ir kiek kartų jis davė komandą šokui;
- atsitraukite, kai medikai perima priežiūrą, ir atsakykite į jų klausimus.
Nukentėjusiojo nepalikimo esmė nėra vien fizinis buvimas šalia – tai nuolatinis saugumo, sąmonės, kvėpavimo ir kraujavimo stebėjimas bei pasirengimas reaguoti. Išimtis pateisinama, kai reikia apsaugoti save, iškviesti pagalbą, atnešti gyvybę gelbstinčią priemonę ar vykdyti dispečerio komandą. Visais kitais atvejais likite šalia iki tol, kol priežiūrą aiškiai perims medikai ar kitas pasirengęs žmogus.

