Sveikatos specialistė taisyklingai matuoja pacientui kraujospūdį

Kodėl aukštas apatinis kraujo spaudimas: pagrindinės priežastys ir sprendimai

2026-09-12 · 6 min. skaitymo

Apatinis kraujo spaudimo skaičius vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu. Jis rodo spaudimą arterijose tarp širdies susitraukimų. Vienas aukštesnis rodmuo dar nepatvirtina hipertenzijos: rezultatą gali laikinai pakelti skubėjimas, nerimas, skausmas, kofeinas, rūkymas, fizinis krūvis, pilna šlapimo pūslė arba netinkamo dydžio manžetė.

Nuolat padidėjęs diastolinis spaudimas svarbus, nes ilgainiui didina kraujagyslių, širdies, smegenų, inkstų ir akių pažeidimo riziką. Diagnozė grindžiama pakartotinių taisyklingų matavimų vidurkiu, o ne vienu aparate pamatytu skaičiumi.

Jei spaudimas viršija 180/120 mm Hg, po kelių minučių ramybės pamatuokite dar kartą. Esant krūtinės skausmui, dusuliui, silpnumui, tirpimui, regos ar kalbos sutrikimui, kvieskite skubią pagalbą. Nėštumo metu aukšti rodmenys vertinami atskirai ir reikalauja greitesnio kontakto su medikais.

Automatinis kraujospūdžio matuoklis ir užrašų knygelė ant stalo

Ką reiškia aukštas apatinis kraujo spaudimas?

Kraujospūdis rašomas dviem skaičiais, pavyzdžiui, 130/85 mm Hg. Pirmasis yra sistolinis – spaudimas širdžiai susitraukiant. Antrasis yra diastolinis – spaudimas širdžiai atsipalaiduojant. Vertinami abu skaičiai, nes rizika gali padidėti pakilus vienam arba abiem.

Skirtingos gairės naudoja šiek tiek skirtingas ribas. JAV AHA/ACC gairėse 80–89 mm Hg diastolinis rodmuo priskiriamas pirmos stadijos, o 90 mm Hg ar didesnis – antros stadijos hipertenzijai. NHS dažniausiai laiko aukštu 140/90 mm Hg ar didesnį rodmenį gydymo įstaigoje ir 135/85 mm Hg ar didesnį namų matavimų vidurkį. Todėl rezultatą reikia aiškinti pagal gydytojo taikomas gaires ir bendrą riziką.

RodmuoKą jis rodoPastaba
120/80Sistolinis 120, diastolinis 80Vertinami abu skaičiai
Normalus namų vidurkis pagal NHSMažesnis nei 135/85Reikia kelių dienų matavimų
90 ar didesnis diastolinisAiškiai padidėjęs pagal dažnas klasifikacijasReikalingas gydytojo vertinimas
Daugiau nei 180 ir/ar 120Labai aukštas spaudimasVeiksmai priklauso nuo simptomų

Izoliuota diastolinė hipertenzija reiškia, kad apatinis skaičius padidėjęs, o viršutinis neatitinka hipertenzijos ribos. Ji dažniau pastebima jaunesniems suaugusiesiems, tačiau jos reikšmę gydytojas vertina pagal amžių, kitus matavimus, širdies ir kraujagyslių riziką bei gretutines ligas.

Aukštas kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Galvos skausmas ar svaigimas nėra patikimas matuoklis, todėl savijauta negali pakeisti realių rodmenų.

Gydytojas su pacientu aptaria kraujospūdžio priežastis

Kodėl gali padidėti diastolinis kraujospūdis?

Daugumai žmonių nėra vienos priežasties. Įtakos turi paveldimumas, amžius, kūno masė, gausus druskos vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, ilgalaikis stresas ir nekokybiškas miegas. Rizika didėja sergant cukriniu diabetu, inkstų ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kartais spaudimą kelia kita būklė – inkstų liga, miego apnėja, skydliaukės ar antinksčių sutrikimas. Tai vadinama antrine hipertenzija. Ji labiau įtariama, kai spaudimas pakyla staiga, labai ankstyvame amžiuje, yra sunkiai kontroliuojamas keliais vaistais arba kartu matomi specifiniai simptomai ir tyrimų pokyčiai.

  • Peršalimo preparatai su dekongestantais gali laikinai kelti spaudimą.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo kai kuriems žmonėms didina rodmenis.
  • Stimuliantai, hormoniniai preparatai ir kai kurie antidepresantai taip pat gali turėti poveikį.
  • Saldymedis ir kai kurie papildai nėra automatiškai saugūs.
  • Staigus paskirtų vaistų nutraukimas gali sukelti pavojingą spaudimo šuolį.

Vaistų nenutraukite savarankiškai. Sudarykite receptinių, nereceptinių vaistų ir papildų sąrašą ir parodykite gydytojui ar vaistininkui. Specialistas įvertins naudą, riziką ir galimas alternatyvas.

Vienas aukštas rodmuo kabinete gali atsirasti dėl vadinamojo balto chalato efekto. Priešinga situacija – kai kabinete spaudimas normalus, o kasdienybėje aukštas – vadinama maskuota hipertenzija. Namų arba 24 valandų stebėjimas padeda jas atskirti.

Žmogus taisyklingai matuoja kraujospūdį namuose

Kaip taisyklingai išmatuoti kraujospūdį namuose?

Naudokite patvirtintą automatinį žasto matuoklį ir tinkamo dydžio manžetę. Riešo bei išmaniojo laikrodžio rodmenys gali būti mažiau patikimi; AHA kol kas nerekomenduoja pasikliauti bemanžečiais įrenginiais diagnozuojant ar koreguojant gydymą.

  1. Likusias 30 minučių nerūkykite, nesportuokite ir nevartokite kofeino.
  2. Ištuštinkite šlapimo pūslę ir ramiai pasėdėkite bent penkias minutes.
  3. Sėdėkite atsirėmę, pėdas laikykite ant grindų, kojų nekryžiuokite.
  4. Nuogą žastą atremkite širdies lygyje, matavimo metu nekalbėkite.
  5. Atlikite du matavimus maždaug minutės intervalu ir užrašykite abu.

Pirmą kartą verta pamatuoti abiejose rankose, o toliau naudoti tą, kurioje rodmenys aukštesni, jei gydytojas nenurodė kitaip. Dažnai prašoma matuoti ryte ir vakare kelias dienas, tačiau konkretų grafiką suderinkite su specialistu.

KlaidaGalimas poveikisKaip taisyti
Per maža manžetėRodmuo gali būti klaidingai aukštasParinkti pagal žasto apimtį
Ranka kabaRezultatas iškraipomasAtremti širdies lygyje
Kalbama matuojantSpaudimas gali pakiltiRamiai tylėti
Matuojama po kavos ar krūvioLaikinas padidėjimasPalaukti bent 30 minučių

Užrašykite datą, laiką, pulsą, vaistų vartojimą ir savijautą. Nesirinkite tik mažiausio rezultato. Gydytojui svarbus sąžiningas vidurkis ir matavimo aplinkybės.

Ramus ligoninės skubios pagalbos įėjimas dieną

Kada aukštas kraujospūdis yra pavojingas?

Jei matuoklis rodo daugiau nei 180 sistolinį ir/ar daugiau nei 120 diastolinį spaudimą, ramiai palaukite bent kelias minutes ir pamatuokite dar kartą. Jei rodmuo išlieka toks aukštas, nedelsdami susisiekite su medicinos specialistu, net jeigu simptomų nėra.

Kartu atsiradęs krūtinės skausmas, dusulys, nugaros skausmas, veido ar galūnės silpnumas, tirpimas, regos pokytis, neaiški kalba, sumišimas ar stiprus neįprastas galvos skausmas gali rodyti ūmų organų pažeidimą. Tokiu atveju kvieskite skubią pagalbą ir nevairuokite patys.

  • Nevartokite papildomos vaistų dozės, jei gydytojas nėra nurodęs tokio plano.
  • Nebandykite staigiai numušti spaudimo svetimais vaistais.
  • Užrašykite rodmenis ir simptomų pradžios laiką.
  • Paruoškite vartojamų vaistų sąrašą.
  • Jei įtariamas insultas, nelaukite, ar simptomai praeis.

Nėštumo metu 140/90 mm Hg ar didesni rodmenys gali būti nėščiųjų hipertenzijos ar preeklampsijos ženklas. Stiprus galvos skausmas, regos pokyčiai, viršutinės pilvo dalies skausmas, dusulys ar didelis tinimas reikalauja skubios akušerinės konsultacijos.

Skubumas priklauso ne vien nuo skaičiaus, bet ir nuo simptomų bei organų pažeidimo požymių. Vis dėlto labai aukštų rodmenų ignoruoti negalima.

Žmogus renkasi sveiką maistą ir užrašo kraujospūdį

Kaip mažinamas aukštas apatinis kraujospūdis?

Gydymas parenkamas pagal pakartotinių matavimų vidurkį, bendrą širdies ir kraujagyslių riziką, amžių, nėštumą ir gretutines ligas. Gydytojas gali skirti kraujo, šlapimo tyrimus, elektrokardiogramą ar kitus tyrimus, kad įvertintų organų būklę ir galimas antrines priežastis.

Gyvenimo būdo pokyčiai naudingi beveik visiems: mažesnis druskos ir stipriai perdirbto maisto kiekis, daugiau daržovių, vaisių ir skaidulų, reguliarus fizinis aktyvumas, sveikesnė kūno masė, nerūkymas, ribotas alkoholis ir kokybiškas miegas. Kalio didinimas tinka ne visiems, ypač sergant inkstų liga ar vartojant tam tikrus vaistus, todėl jį aptarkite su gydytoju.

  1. Nusistatykite realų, tęstinį mitybos pokytį, o ne trumpą dietą.
  2. Judėjimo krūvį didinkite palaipsniui pagal sveikatą.
  3. Vaistus vartokite kasdien taip, kaip paskirta.
  4. Reguliariai matuokite spaudimą sutartu grafiku.
  5. Kontrolės vizitui atsineškite rodmenų žurnalą ir matuoklį.

Vaistų gali prireikti, jei spaudimas labai aukštas, yra didelė širdies bei kraujagyslių rizika arba gyvenimo būdo priemonių nepakanka. Kartais reikalingas daugiau nei vienas preparatas. Gydymą koreguoja specialistas, nes per greitai ar per smarkiai sumažintas spaudimas taip pat gali sukelti problemų.

Trumpai: patikrinkite matavimo techniką, rinkite kelių dienų duomenis ir aptarkite vidurkį su gydytoju. Ilgalaikė kontrolė saugo širdį, smegenis, inkstus ir akis, o ne tik pagerina skaičius ekrane.

Straipsnis parengtas remiantis AHA/ACC kraujospūdžio gairėmis, NHS informacija apie hipertenziją ir Europos kardiologų draugijos gairių pagrindinėmis žinutėmis.