Kojas sukryžiuoti galima: trumpai taip pasėdėjęs sveikas žmogus sau nepakenkia. Įspėjimas „negalima kryžiuoti kojų“ dažniausiai yra pernelyg kategoriškas. Problema atsiranda tada, kai asimetriška padėtis išlaikoma ilgai, nuolat pasirenkama ta pati koja, jaučiamas tirpimas ar bandoma taip sėdėti per kraujospūdžio matavimą.
Sukryžiavus kojas dubuo gali šiek tiek pasvirti ir pasisukti, vienos pusės raumenims tenka kitoks krūvis, o prispaustas nervas ar kraujagyslė gali trumpam sukelti dilgčiojimą. Kelių sukryžiavimas taip pat gali laikinai pakeisti kraujospūdžio rodmenį. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad vien šis įprotis neišvengiamai sukelia venų varikozę, kreivą stuburą ar pavojingą kraujo krešulį.
Svarbiausia ne uždrausti vieną pozą, o neįstrigti joje: reguliariai keiskite sėdėjimo padėtį, abi pėdas dažnai atremkite į grindis ir darykite judėjimo pertraukas. Jei tirpimas greitai nepraeina, viena koja tinsta, keičia spalvą ar skauda, tai jau nėra vien paprastos sėdėsenos klausimas.

Kas vyksta kūnui, kai sukryžiuojame kojas
Kryžiuoti galima per kelius arba ties čiurnomis. Kelių variantas paprastai labiau pakelia vieną šlaunį ir pasuka dubenį. Liemuo prisitaiko, todėl žmogus gali nepastebimai labiau remtis į vieną sėdmenį, pasvirti ar pasukti pečius. Trumpai tokia padėtis tėra viena iš daugelio natūralių pozų, tačiau ilgai jos nekeičiant gali atsirasti raumenų nuovargis.
Prispaudus paviršinį nervą arba laikinai pakeitus kraujotaką, pėda gali „užmigti“. Dilgčiojimas paprastai praeina ištiesus koją ir pajudėjus. Tai nėra įrodymas, kad koja buvo pavojingai likusi be kraujo, bet yra aiškus signalas padėtį pakeisti. Skausmo nereikėtų kentėti vien dėl etiketo ar įpročio.
| Pokytis | Ką galima pajusti | Ką daryti |
|---|---|---|
| Dubens pasvirimas | Vienos pusės įtampa | Ištiesinti kojas, atsisėsti simetriškai |
| Nervo spaudimas | Dilgčiojimas ar tirpimas | Pakeisti pozą ir pajudinti pėdą |
| Ilgas nejudrumas | Sustingimas, nuovargis | Atsistoti ir paeiti |
| Kojos spaudimas į koją | Laikina žymė odoje | Nespausti vienos vietos ilgai |
Individualūs skirtumai svarbūs. Po sąnario operacijos, esant klubo ar nugaros skausmui, nėštumo metu arba turint judėjimo apribojimų patogi padėtis gali būti kitokia. Tokiais atvejais verta laikytis gydytojo ar kineziterapeuto rekomendacijų.

Kodėl matuojant kraujospūdį kojos turi būti tiesios
Kraujospūdžio matavimas yra išimtis, kai kojų padėtis turi praktinę diagnostinę reikšmę. Amerikos širdies asociacijos moksliniame pareiškime nurodoma, kad sukryžiuotos kojos gali padidinti matavimo rodmenį. Tai trumpalaikis laikysenos poveikis, o ne įrodymas, kad žmogaus kraujospūdis visą laiką aukštesnis.
Netikslus rodmuo gali klaidinti vertinant sveikatą ar gydymo poveikį. Todėl prieš matavimą kelias minutes ramiai pasėdėkite, nugarą atremkite, abi pėdas laikykite ant grindų, nekalbėkite, o ranką atremkite širdies lygyje. Svarbu kiekvieną kartą matuoti kuo panašesnėmis sąlygomis ir vadovautis savo prietaiso instrukcija.
- Atsisėskite ant kėdės su atlošu.
- Abi pėdas visiškai atremkite į grindis.
- Nekryžiuokite nei kelių, nei čiurnų.
- Ranką su manžete patogiai atremkite.
- Matavimo metu nekalbėkite ir nejudėkite.
- Jei rodmuo netikėtas, pakartokite pagal prietaiso instrukciją.
Taigi gydytojo prašymas nekryžiuoti kojų nėra bendras draudimas kasdieniam gyvenimui. Jis skirtas standartizuoti matavimą, kad skirtingu metu gautus rezultatus būtų galima prasmingai palyginti.

Laikysena, nugara ir klubai: kur baigiasi mitai
Vienas pasėdėjimas sukryžiavus kojas suaugusio žmogaus stuburo „neiškreipia“. Tačiau nuolat sėdint ant tos pačios sėdmens pusės dubuo ir liemuo ilgai lieka asimetriški. Jei žmogus jau turi nugaros, klubo ar sėdimojo nervo dirginimo simptomų, tokia poza gali juos išprovokuoti ar sustiprinti.
Jungtinės Karalystės darbuotojų saugos tarnybos ergonomikos gairėse patariama tinkamai sureguliuoti kėdę ir atramą, o ekraną laikyti tiesiai priešais save. JAV darbuotojų saugos instituto rekomendacijose taip pat siūloma pėdas remti į grindis, klubus ir kelius laikant patogiu kampu. Jokios „tobulos“ sustingusios pozos nėra: net taisyklingai sėdėti be pertraukos nėra geras tikslas.
- keiskite, kurią koją dedate ant viršaus, jei apskritai kryžiuojate;
- dažnai grįžkite į padėtį, kai abi pėdos atremtos;
- kėdės aukštį nustatykite taip, kad pėdos nekabotų;
- nesėdėkite ant piniginės ar telefono galinėje kišenėje;
- ekraną laikykite priešais save, kad nereikėtų suktis;
- atsiradus skausmui, keiskite padėtį, o ne bandykite jį „išsėdėti“.
Jeigu skausmas kartojasi, plinta į koją, atsiranda silpnumas arba tirpimas nepraeina, vien ergonomikos patarimų gali nepakakti. Tuomet priežastį turėtų įvertinti sveikatos specialistas.

Ar kojų kryžiavimas sukelia venų varikozę ar krešulius
Venų varikozę lemia venų sienelių ir vožtuvų veikla, paveldimumas, amžius, nėštumas, kūno svoris, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas ir kiti veiksniai. Nėra pagrindo vien kojų kryžiavimą laikyti tiesiogine išsiplėtusių venų priežastimi. Daug svarbesnis bendras ilgo nejudrumo laikas.
Taip pat per drąsu sakyti, kad įprastas kojų sukryžiavimas sveikam žmogui „užspaudžia kraują“ ir suformuoja giliųjų venų trombą. Krešulių rizika vertinama pagal visumą: neseną operaciją, ilgą kelionę ar gulėjimą, vėžį, ankstesnę trombozę, nėštumą, hormoninius vaistus ir kitus klinikinius veiksnius. Jei gydytojas dėl konkrečios būklės nurodė vengti tam tikros padėties, jo rekomendacija yra svarbesnė už bendrus patarimus.
| Teiginys | Vertinimas | Tikslesnė mintis |
|---|---|---|
| „Kryžiavimas sukelia varikozę“ | Per daug supaprastinta | Svarbesni paveldimi ir ilgalaikiai veiksniai |
| „Koja visiškai negauna kraujo“ | Paprastai netiesa | Gali būti laikinas spaudimas ir tirpimas |
| „Taip susidaro krešulys“ | Neįrodyta kaip vienintelė priežastis | Riziką lemia daugelio veiksnių visuma |
| „Geriau visai nejudėti tiesiai sėdint“ | Klaidinga | Padėčių kaita ir judėjimas naudingesni |
Staigus vienos kojos tinimas, šiluma, paraudimas ar nepaaiškinamas blauzdos skausmas reikalauja skubaus medicininio įvertinimo. Jei kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar atkosėjama kraujo, reikia nedelsiant kviesti skubią pagalbą.

Kaip sėdėti patogiau ir kada kreiptis pagalbos
Geriausia sėdėjimo strategija yra kintanti. Kelioms minutėms sukryžiuotos kojos, čiurnų padėties pakeitimas ar atsilošimas nėra problema, jei po to pajudate. Darbo vietoje patogu turėti atramą pėdoms, jei jos nesiekia grindų, ir pakankamai vietos keliams.
Higienos instituto metodinėje medžiagoje pabrėžiama, kad ilgai sėdint blogėja bendra kraujotaka, didėja raumenų ir kaulų sistemos negalavimų tikimybė, todėl rekomenduojama sąmoningai keisti kūno padėtį ir sėdėjimą pertraukti judėjimu. Tai reikšmingiau negu vienos konkrečios kojų pozos draudimas.
- reguliariai atsistokite, paeikite ar atlikite kelis blauzdų pakėlimus;
- padėtį pakeiskite dar prieš atsirandant tirpimui;
- abi pėdas periodiškai laikykite ant tvirto pagrindo;
- telefoninius pokalbius, jei saugu, išnaudokite trumpam pasivaikščiojimui;
- ilgoje kelionėje judinkite čiurnas ir laikykitės gydytojo rekomendacijų;
- pasikartojančius simptomus užsirašykite ir aptarkite su specialistu.
Į gydytoją kreipkitės, jei tirpimas nepraeina pakeitus padėtį, kartojasi be aiškios priežasties, atsiranda kojos silpnumas, nuolatinis nugaros skausmas ar ryškus tinimas. Po traumos ar operacijos neeksperimentuokite su padėtimis, kurių nerekomendavo gydymo komanda.
Patogumą galima įvertinti paprastai: sėdint neturėtų reikėti kelti pečių, lenktis prie ekrano ar spausti šlaunų į aštrų sėdynės kraštą. Jei kėdė per aukšta, naudokite stabilų pakojį; jei per žema, sureguliuokite ją taip, kad darbo paviršius liktų patogus rankoms. Vis dėlto net gerai sureguliuota darbo vieta nepakeičia ėjimo, raumenų darbo ir reguliarių pertraukų.
Galutinė išvada: kryžiuoti kojas nėra absoliučiai draudžiama, tačiau ilgai nejudėti asimetriškoje pozoje nepalanku. Kraujospūdį matuokite nekryžiuotomis kojomis, į tirpimą reaguokite pakeisdami padėtį, o kasdien labiausiai rūpinkitės reguliariu judėjimu.

